Guolių įvorių medžiagos pasirinkimas labai įtakoja jų veikimą ir tarnavimo laiką. Įprastos medžiagos apima:
1. Plienas: plieninės guolių įvorės pasižymi dideliu stiprumu ir kietumu, todėl tinkamos naudoti didelėje-apkrovoje ir dideliu greičiu{2}}. Įprastos plieno rūšys yra anglinis plienas, legiruotasis plienas ir nerūdijantis plienas. Nerūdijančio plieno guolių įvorės taip pat pasižymi dideliu atsparumu korozijai, todėl yra tinkamos drėgnoje ar korozinėje aplinkoje.
2. Ketus: ketaus guolių įvorės yra palyginti nebrangios ir pasižymi geru atsparumu dilimui ir smūgiams, todėl tinka vidutinei{1}}apkrovai ir mažam{2}}greičiui. Tačiau ketaus kietumas yra silpnas ir gali įtrūkti veikiant smūgio apkrovoms.
3. Vario lydiniai: vario lydinio guolių movos pasižymi geru šilumos laidumu ir atsparumu dilimui, todėl tinka naudoti aukštoje-temperatūroje arba didelės{2}}trinties sąlygomis. Įprasti vario lydiniai yra bronza ir žalvaris, kurie taip pat turi tam tikrų savaiminio{4}}tepimo savybių.
4. Inžineriniai plastikai: kai kuriose specializuotose srityse, pavyzdžiui, maisto perdirbimo mašinose ar cheminėje įrangoje, gali prireikti guolių įvorių, pagamintų iš inžinerinio plastiko. Inžineriniai plastikai turi pranašumų, tokių kaip lengvas svoris, atsparumas korozijai ir mažas trinties koeficientas, tačiau jų stiprumas ir atsparumas temperatūrai paprastai yra prastesni nei metalinių medžiagų.
